Tbilisi
aRmosavleT
saqarTveloSi, mdinare mtkvris napirebze mdebareobs zRapruli qalaqi
Tbilisi, romelsac CrdiloeTiT saguramos qedi esazRvreba, aRmosavleTiT -
ivris zegani, xolo dasavleTiTa da samxreTiT - TrialeTis qedi.
arqeologiuri gaTxrebiT
dasturdeba, rom Tbilisis teritoria dasaxlebuli yofila jer kidev Zv.w. IV
aTaswleulSi. uZvelesi wyaroseuli moxsenieba ganekuTvneba IV s. II
naxevars, roca am adgilebSi mefe varaz-bakuris dros cixe aages. IV s.
dasasruls Tbilisi sparseTis moxelis - pitiaxSis rezidencia gaxda, V s.
ki kvlav qarTlis mefeTa xelSi gadavida. vaxtang gorgasalma Tbilisi
aRadgina da gaaSena, amitomaa igi miCneuli qalaqis damaarseblad. erTerTi
legendis Tanaxmad, Tbilisis teritoria tyiT yofila dafaruli. mefe vaxtang
gorgasals
nadirobisas Sveli dauWria, romelic cxel wyaroSi ganbanila da
gankurnebuli gaqcevia monadireebs. cxeli wylis samkurnalo Tvisebebisa da
adgilis xelsayreli mdebareobis gamo mefes tye gaukafavs da qalaqi
gauSenebia. saxeli tfilisi (,,Tbili”, ZvelqarTulad ,,tfili”) mineraluri
wyaroebis gamo uwodes qalaqs. misma memkvidrem, daCi pirvela ujarmelma
VI s. damdegs daasrula qalaqis zRude-galavnis ageba da mamis anderZis
Tanaxmad, sataxto qalaqi mcxeTidan TbilisSi gadmoitana. Mmale aq gadioda
mniSvnelovani savaWro gzebi aRmosavleT amierkavkasiisa da wina aziisaken.
Tbilisi TandaTan Sua aRmosavleTis erTerTi mniSvnelovani centri gaxda. VI
s. bolodan iwyeba mravalsaukunovani brZola TbilisisaTvis. am droidan
moyolebuli Tbilisi gamudmebiT momxvdurTa agresiis msxverpli iyo. aq xan
sparselebi, xan arabebi, xan Turq-selCukebi da xanac monRolebi
batonobdnen. XII-XIII ss. Tbilisi ekonomiurad Zlieri da mravalerovani
qalaqi iyo. 1922-1936 wlebSi Tbilisi amierkavkasiis dedaqalaqic iyo. igi
dResac umniSvnelovanesi indusrtiuli, socialuri da kulturuli centria
kavkasiaSi.
Tbilisis mniSvnelovani
wiaRiseulia gogirdwyalbadiani Termuli mineraluri wyali, romelic mraval
adgilas gadmodis qalaqis Zvel ubnebSi mtkvris orive mxares. maT bazaze
ZvelTaganve mowyobilia abanoebi.
TbilisSi zomierad Tbili
stepuridan zomierad notio subtropikulze gardamavali havaa. qalaqis
farglebSia mtkvris Senakadebi: diRmiswyali, vere, wavkisiswyali,
gldanisxevi da loWini. Tbilisis farglebSia aseve samgoris sarwyavi
sistema, Tbilisi wyalsacavi, lisisa da kus tbebi.
Tavisi kulturuli
Zeglebisa da sxva RirsSesaniSnaobebis wyalobiT Tbilisi msoflios
kulturulad mdidari qalaqebis ricxvSi Sedis.
RirsSesaniSnaobebi:
“Zveli
Tbilisi” qvisa da aguris saxlebiT, xis wvril sayrdenianin aivnebiT
nariyalas
(Suriscixis) nangrevebi (IV-VIIIss.)
qveynis
gamoCenil moRvaweTa panTeoni – didube, mTawminda
gogirdis
abanoebi
z.faliaSvilis
saxelobis operisa da baletis saxli (1851w.)
dedofal
darejanis sasaxle (1776w.)
noraSeni
(1793w.)
griboedovis
saxelobis rusuli dramaturgiuli Teatri (1845)
rusTavelisa
da marjaniSvilis saxelobis Teatrebi
sajaro
biblioTeka
Tojinebis
Teatri
kavkasiis
armiis yofili Stabi (1824w.)
filarmoniis sakoncerto darbazi (1978w.)
mTawminda,
romelzec ganfenilia kulturisa da dasvenebis parki
Tbilisis
taZrebi
abo
Tbilelis saxelobis
wm.
aleqsandre nevelis saxelobis samlocvelo
amaRlebis saxelobis 4 eklesia
wm.
andria pirvelwodebulis ( lurji monasteri)
wm.
anton martyofelis
wm.
asi aTasi mowamis
macxovris aRdgomis
wm.
barbares saxelobis 7 eklesia
wm.
mRvdelmTavar gabrielis (qiqoZe) saxelobis samlocvelo
wm.
gabriel mTavarangelozis 4 eklesia
wm.
giorgis saxelobis 15 eklesia (maT Soris qaSveTi)
wm.
gobron miqaelis saxelobis
wm.
daviT winaswarmetyvelis ( mefsalmunis) saxelobis
wm.
Tamar mefis saxelobis
wm.
didmowame Teodore tironis saxelobis
kviracxovlobis (wm. mociqul Tomas saxelobis)
wm.
ilia winaswarmetyvelis saxelobis 3 eklesia
wm.
ilia marTlis saxelobis 2 eklesia
wm.
ioane naTlismcemlis Sobis saxelobis dedaTa monastery
wm.
ioane RvTismetyvelis saxelobis (rusuli)
wm.
kvirikesa da ivlitas saxelobis
wm.
marTali lazars saxelobis
wm.
mama daviTis (garejelis) saxelobis
wm.
mariam megviptelis saxelobis
wm.
marines saxelobis 3 eklesia
macxovris Sobis eklesia
wm.
mTavarangelozTa saxelobis 2 eklesia
wm.
mirianisa da nanas saxelobis 2 eklesia
mirqmis
eklesia
wm.
nikolozis saxelobis 5 eklesia
wm.
ninos saxelobis 6 eklesia
ormoc
wamebul sebastianelTa saxelobis
wm.
panteleimonis saxelobis 3 eklesia
wm.
qeTevan wamebulis saxelobis 3 eklesia
yovladwminda RvTismSoblis miZinebis saxelobis 2 eklesia
RvTismSoblis Sobis saxelobis 4 eklesia
iveriis
RvTismSoblis xatis saxelobis 2 eklesia
karis
yovladwminda RvTismSoblis saxelobis
RvTismSoblis taZrad miyvanebis saxelobis 2 eklesia
yazanis
yovladwminda RvTismSoblis xatis saxelobis ( mSenebare)
yovladwminda RvTismSoblis xarebis
cxra
yrma kolaelTa
jvarTamaRlebis
jvaris
mama
wm.
mariamis igive anCisxatis eklesia(VI-XVIss. qalaqSi uZvelesi)
wm.
daviTis taZari (XIX ss.)
fericvalebis dedaTa monastery (XVIIIs.)
mamaTa moqmedi monastery beTania (XII-XIIIss.) dedaqalaqidan 20km.
manglisis moqmedi taZari (V-XIss.) Tbilisis samxreT-dasavleTiT
60km.
muzeumebi
saqarTvelos xelovnebis muzeumi oqros fondiT, mefisnacvlis sasaxle
(1969w.),
xelovnebis muzeumi (zubalaSvilevbis sastumros SenobaSi), kus tbasTan
mdebare xalxuri arqiteqturis muzeumi Ria cis qveS, Tbilisis pasaJi
(1901-1902ww.), Zveli galerea erekle II-s quCaze, saqarTvelos istoriis
muzeumi (1929w.), abreSumis muzeumi, qarTveli ebraelebis muzeumi.
Zeglebi
wm. nino, qarTlis deda, 300 aragvelis monumenti, SoTa rusTaveli
(1942w.), z. faliaSvili (1972w.), niko firosmani (1975w.), daviT
guramiSvili (1965w.), akaki wereTeli (1955w.), merab mamardaSvili
(2001w.), a.s. griboedovi (1961w.).
skulpturebi
“mzeWabuki”-
sportis sasaxlis win
kompozicia
“berikaoba” (“gadacmuli”) sabavSvo gamofenis win
mcxeTa
d edaq alaqis
CrdiloeTiT 20 km.-Si mdinareebis, mtkvrisa da
aragvis SesarTavTan
mdebareobs Zveli qarTuli samefos, iberiis
dedaqalaqi mcxeTa. igi 800-ze meti wlis ganmavlobaSi iberiis samefos
politikur, ekonomikur da religiur centrs warmoadgenda. Zv.w II s. am
mdinareebis velebze dasaxldnen adamianebi da Seqmnes didi kultura. Zv.
w. III s. dasawyisSi farnavaz mefem daaarsa
qarTuli samefo da mcxeTa mis dedaqalaqad gamoacxada. mcxeTa did
saqaravno gzajvaredinze mdebareobda. igi iyo mniSvnelovani savaWro
qalaqi kaspiisa da Sav zRvebs Soris abreSumis gzaze.
qalaqi warmoadgens Ria muzeums. igi Cveni qveynis
sulieri centri iyo. winaqristianul periodSi aq idga armazis, zadenis,
gaimis ainanas, dananas da afrodites kerpebi. mcxeTaSi Tavmoyrilia didi
istoriuli mniSvnelobis mqone sxvadasxva epoqis arqeologiuri Zeglebi.
bevri istoriuli Zegli iuneskos kulturul memkvidreobas ekuTvnis.
RirsSesaniSnaobebi:
jvris monasteri (585-604 ww.)
sveticxovlis sakaTedro taZari
(1010-1029ww.), romelic dgas saqarTveloSi pirveli qristianuli eklesiis
(IVs.) adgilas, romelic aRmarTuli iyo qristes kvarTSi gaxveul wm.
sigonias saflavze.
samTavros monasteri, sadac
ganisvenebs mefe miriani, misi meuRle nana da wmindani beri gabrieli
mWvimis monasteri (VIs.)
quTaisi
imereTis
mxaris administraciuli centri - quTaisi saqarTvelos erT-erTi uZvelesi da
ulamazesi qalaqia Tavisi uwindeli viwro aRmarT-daRmarTi quCebiT da Zveli
xidebiT. igi
mdinare rionis orive napirzea gaSenebuli. qalaqis
mosaxleoba Seadgens 216 aTass. igi moicavs 60 kvadratul kilometrs.
quTaisis dokumenturi
istoria iwyeba Zv.w.III saukunidan. mis saxels ukavSirdeba argonavtebis
laSqroba kolxeTSi. antikuri avtorebi mas Zveli kolxeTis samefos (Zv.w.
VIII s.) dedaqalaqad moixsenieben. quTaisis Zveli saxelebia: aia,
quTaia, kitea, quTaTisiumi.
Sua saukuneebSi
qutaisis saxeli ukavSirdeboda davit aRmaSeneblis mefobas, axal epoqaSi –
a. wereTlis, z. faliaSvilis , k. marjaniSvilis moRvaweobas. VIII-XIX ss.
quTaisi dasavleT qarTuli saxelmwifos (mogvianebiT imereTis samefos)
kulturuli centri iyo. oficialurad qalaqad gamocxadda 1811 wels.
RirsSesaniSnaobebi:
md. rionis sanapiro
“gadmokidebuli verandebiT”
istoriul-eTnografiuli
muzeumi
faliaSvilis saxl-muzeumi
suraTebis galerea
bagratis taZris
nangrevebi (X-XIss.), romelSic fici dado davit aRmaSenebelma
gelaTis monastery (XIIs.)
da gelaTis academia (XIIs. dasaw.)
baTumi
qalaqi
baTumi mdebareobs aWaraSi, Savi zRvis sanapiroze, kaxabris dablobze,
zRvis donidan 2-3 metris simaRleze. qalaqi gadaWimulia Crd.
aRmosavleTidan samx. dasavleTisaken 7 km.-ze. baTumis ZiriTadi nawili
samxreTidan ekvris yures, Crd. aRmosavleTiT ki mdinareebis – barcxanisa
da yoroliswylis sanapiroebze iSleba. igi msxvili saerTaSoriso
navsadguria Savi zRvis samxreT-aRmosavleT sanapiroze.
pirveli
cnobebi baTumis Sesaxeb aristoteles naSromebSi (berZeni filosofosi,
Zv.w. IVs.) gvxvdeba, romelic baTums “baTusis” saxeliT moixseniebs
(berZn. ,,Rrma”).
baTumsa da mis midamoebSi aRmoCenili arqeologiuri masala adasturebs ,
rom es adgilebi jer kidev Zv.w. II-I aTaswleulebSi iyo dasaxlebuli da
aqaur mosaxleobas savaWro urTierTobebi hqonda mezobel xalxebTan.
Tamaris cixed wode buli
borcvi, romelic yoroliswylis xeobaSi mdebareobda, im dros ekonomikur da
kulturul centrs warmoadgenda.
II
saukuneSi, romis imperator adrianes dros baTumSi romaelTa samxedro
banaki idga.
baTumSi hava
zRvis notio subtropikulia. aq zamTari Tbilia, zafxuli - cxeli. ianvarSi
saSualo temperatura 7,1 °C ,
agvistoSi ki
24-26 °C - ia .
aq xSiria
kokispiruli wvima, Tovli iSviaTad modis da male dneba. baTumSi da mis
midamoebSi gavrcelebulia mravalnairi subtropikuli mcenare, gvxvdeba
agreTve citrusovani mcenareebic. gorakebi kolxuri bunebrivi tyiT aris
dafaruli. baTumSi aris tba (0,06km2).
RirsSesaniSnaobebi:
delfinariumi
sazafxulo
Teatri
“momRerali
fantanebi”
baTumis
botanikuri parki ( 500-mde saxeobis subtropikuli mcenare)
zRvispira
parki palmebis zoliT